The Daily Telegraph anti-krizinis receptas: tyriamoji žurnalistika + PR’o prieskoniai

“Žurnalistika miršta? Nesąmonė!” Taip, ko gero, išpyškintų The Daily Telegraph redaktorius, William’as Lewis’as.  Kai didžioji dalis laikraščių vadovų ir redaktorių sprendžia kaip pabėgti nuo krizės spendžiamų spąstų, The Daily Telegraph vadovai gali bent kuriam laikui pamiršti tokias sąvokas kaip ‘ekonominė krizė’, ‘algų ar etatų mažinimas’. Na, bent jau mėnėsiui tai tikrai. O to priežastis labai paprasta.

The Daily Telegraph redaktoriai praėjusią savaitę  sudrebino Westminster’io pamatus paviešindami parlamentarų išlaidų detales, kuriuose juodo ant balto buvo išvardinti politikų pirkiniai. Nuo pornografijos filmų įsigijimo internete iki  šuns ėdalo. Ir visa tai už mokesčių mokėtojų pinigus. Visą savaitę britų spauda mirgėjo antraštėmis skelbiančiomis vis gausesnius britų parlamentarų apsipirkimo krepšelius.  The Daily Telegraph vadovai užuosdami, jog tai padės kiek atsilaisvinti krizės veržiamus diržus, dar didesnėmis pajėgomis kibo narplioti šį detektyvą.

Neoficialiais duomenis, praėjusį penktadienį, kai skandalingos laikraščio antraštės pažadino G.Brown’ą iš kietaus miego, The Daily Telegraph pardavė 93000 kopijų daugiau nei įprasta. Šeštadienį šio skandalo dividendai buvo ne ką menkesni. Parduota 56000 kopijų daugiau nei įprasta šeštadieniais.

Vien BBC laida, kurioje pasirodė The Daily Telegraph redaktoriaus pavaduotojas Benedict Brogan pritraukė rekordinį žiūrovų skaičių. Bemaž 4 milijonai žmonių prisėdo prie televizorių ekranų pasiklausyti parlamentarų pasiteisinimo.

The Daily Telegraph

The Daily Telegraph

Lankytojų srautas The Daily Telegraph svetainėje išaugo 35 procentais. To pasekoje daugiau reklamos užsakovų. Vien Apple matydama kaip ant mielių augantį The Daily Telegraph svetainės lankomumą, nusipirko reklamos plotų pradiniame svetainės puslapyje. Turint omeny Apple reklamos apimtys, laikraščio banko sąskaita turėjo pasipildyti apvalia pinigų sumele.

O kol, The Daily Telegraph skina vaisius iš šio skandalo,  kita įdomi šio britų broadsheet’o istorija susilaukė taip pat ne ką mažesnio skaitytojų susidomėjimo: Oldest Tweeter talks cuppas and casserole on Twitter at 104. Tai istorija apie  močiutė, kuri sulaukusi 104 metų neva nusprendė išbandyti šių dienų technologijas ir užsiregistravo Twitter tinklalapyje. Vien socialiniame tinklalapyje Digg, ši istorija greitai tapo viena populiariausių.

Čia, ko gero, reikėtų pagirti The Daily Telegraph PR’o departamentą už sumanų stunt’ą, kuris pritraukė taip pat nemažą skaičių virtualių lankytojų.

Įdomu ką The Daily Telegraph komanda turi paruošę desertui?

Švietimas 2.0 pagal Britus

Kol šiuo metu skaitote šį įrašą, pasaulyje milijonai žmonių prisijungę prie Twitter svetainės bendrauja atsakinėdami į vieną paprastą ir banalų klausimą: “Ką veiki?“.  Tą daro Britney Spears, tą daro Terminatoriaus žvaigždė, Kalifornijos gubernatorius, Arnold’as  Schwarzenegger’is, tą daro galų gale ir  JAV prezidentas, Barack’as Obama. Twitter tapo daugumos įžymių žmonių mėgiama stotele. Dar didesnis skaičius žmonių prilipę prie savo kompiuterių ekranų barškina klaviatūras pildydami savo virtualius dienoraščius. Tuo tarpu kita dalis žmonių bendrauja su savo draugais Facebook tinklalapyje. Gyvenimas  socialiniuose tinklalapiuose verda it troškinys katile.  Atrodo nieko čia keisto. Tačiau kur kas keisčiau gali atrodyti šiuo metu Britų vyriausybės ruošiama švietimo reforma.

Kaip skelbiama spaudoje, ši reforma gali pasiūlyti pradinių klasių moksleiviams kiek kitokį mokymosi planą. Vietoj istorijos pamokų apie Antrąjį Pasaulinį karą bus siūloma apmokyti moksleivius rašyti tinklaraštį, supažindinti su Wikipedia ar tiesiog skatinti moksleivių bendravimą socialinių ryšių portaluose.

Twitter klasė. (Nuotrauka: mallix@flickr)

Twitter klasė. (Nuotrauka: mallix@flickr)

Anot pranešimų, moksleiviai turėtų būti supažindinami su tokiais XXI amžiaus internetiniais terminais kaip ‘blogging‘ ‘podcast‘ ar ‘twitter‘. Viskas tam, kad moksleviai galėtų lengvai rasti informaciją plačiajame internete arba lengvai susisiekti su draugais naudojantis socialiniais tinklalapiais, kaip Facebook. Tuo tarpu, neseniai atlikta apklausa atskleidė, jog daugiau kaip puse britų reguliariai lankosi socialiniuose portaluose. 30 proc. apklaustųjų teigė, jog tai išsivystė į priklausomybę. Bauginanti statistika, ar ne?

Kol socialinių ryšių portalai mėgaujasi šlove, o mokslo šviesuoliai ruošia “nuostabią” staigmena pradinių klasių moksleivių tėvams,  Birmingham City universiteto vadovai nusprendė irgi neatsilikti nuo paskutinių tendencijų. Jie sumanė pasiūlyti magistro studijas tiems, kurie norėtų patobulinti savo įgūdžius naršant po socialinius tinklalapius. Už maždaug 17 tūkst. litų mokestį studentai per metus išmoks rašyti blog’ą, skelbti savo audio ar video įrašus internete ar tiesiog išmoks bendrauti virtualiame pasaulyje. Tačiau, ką čia mokintis? Tuo labiau, leisti nemenką pinigų sumą vien tam, kad neva išmoktum to paties ką gali ir savarankiškai išmokti. Kvaila!

Grįžtant prie ruošiamos mokslo reformos. Senai įrodyta, kad Wikipedia - niekam tikęs informacijos šaltinis. Tai tiesiog dar vienas internautų kuriamas virtualus informacijos šiukšlynas, kuriame visi rašo ką nori. Twitter ir Facebook - puikios web 2.0 platformos, kurių pagalba bendravimas su draugais ir bendraminčiais tampa žymiai patogesnis ir interaktyvesnis.  Žinoma, kol tai neišsivysto į nekontroliuojamą obsesiją. Na, o kol didieji revoliuciniai planai guli stalčiuose ir G.Brown’as neužraitė parašo, nereikėtų kelti didelio gaisro. Tik įdomu, kokia būtų reakcija, jei panaši reforma būtų inicijuojama Lietuvoje?

P.S. ir mane galite sekti Twitter puslapyje.